Mėlyna šviesa: ką reikia žinoti ir kaip sumažinti jos poveikį?

XXIa. skaitmeninės pramogos tapo didele dalimi mūsų laisvalaikio: nuo filmų, serialų iki kompiuterinių žaidimų – mes praleidžiame vis daugiau laiko žiūrėdami į ekranus. Tačiau ilgas mėgavimasis jais gali turėti neigiamų pasekmių tiek mūsų akims, tiek mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje pateiksime mėlynos šviesos ypatybes: kuo ji mums kenkia ir kaip galime sumažinti jos keliamą efektą.

Kas yra mėlyna šviesa apskritai?

Saulės šviesa yra sudaryta iš raudonos, oranžinės, geltonos, žalios ir mėlynos šviesos, kuri priklauso nuo energijos ir individualių spindulių ilgio. Kartu sudėjus toks spalvų spektras sudaro „baltąją šviesą” arba saulės spindulius. Kiekvienas iš spalvos spektro spindulių pasižymi skirtingu ilgiu ir nešamu energijos kiekiu. Kuo spindulys trumpesnis, tuo daugiau energijos jis atneš. Kadangi mėlyna šviesa yra matoma ir jos ilgis yra sąlyginai trumpas nuo 380 iki 500 nanometrų, ji išsiskaido lengviau negu kiti matomi šviesos spinduliai, susidurdami su oro ir vandens molekulėmis atmosferoje. Visa tai paverčia giedrą dangų ryškiai mėlynu.

Kur randasi mėlyna šviesa?

Mėlyna šviesa yra praktiškai visur. Didelę jos dalį skleidžia saulės spinduliai, kurių dėka mes gauname didelę dozę mums reikalingų spindulių. Ji yra randama ir kitur: LED lemputėse, naudojamose apšvietimui, skleidžiama labai populiarių liuminescencinių lempų. Tačiau didžiausią dalį mėlynų spindulių, kurių mes sugeriame, gauname iš elektroninių prietaisų: kompiuterių monitorių, televizorių, elektroninių skaitytuvų, išmaniųjų telefonų, kurių skleidžiama šviesa dirgina ir erzina akis.

Geros ir blogos savybės

Mėlyna šviesa pasižymi daugybę savybių. Pradėkime nuo gerųjų: mėlyna šviesa, gaunama iš saulės, yra būtina mūsų organizmui, nes organizmas ją naudoja reguliuoti mūsų miego ir pabudimo ciklą. Taip pat ši šviesa didina mūsų budrumą, pagerina reakcijos laiką, nuotaiką. Tačiau čia jos geros savybės ir baigiasi. Dirbtinė mėlyna šviesa, skleidžiama elektroninių prietaisų, yra viena iš sutrikusio miego ciklo priežasčių. Kadangi mėlynos šviesos spinduliai yra lengviau išsiskaidę nei kitų spalvų spinduliai, akys jų taip lengvai nesufokusuoja ir tai labai vargina akis bei prisideda prie jų įsitempimo. Verta nepamiršti, kad elektronikos sukeltas akių skausmas gali paveikti mokymąsį ir produktyvumą darbe, o ilgalaikis tokios šviesos poveikis gali prisidėti prie suprastėjusio regėjimo pasenus.

Priemonės apsisaugoti

Nuo mėlynos šviesos nė vienas žmogus nepabėgs, nes ji yra visur. Tačiau pasitelkus paprastus patarimus, galima reikšmingai sumažinti jos efektą. Pirma, vienas akivaizdžiausių metodų yra sumažinti elektroninių prietaisų naudojimą prieš miegą. Tokiu būdu organizmas gali toliau netrukdomai išskirti hormoną melatoniną, kuris reguliuoja miegą. Antra, sumažinkite elektroninių prietaisų ryškumą, naudojant juos tamsoje. Trečia, jeigu prieš miegą tenka praleisti daug laiko prie, pavyzdžiui, nešiojamojo kompiuterio, pasinaudokite kompiuteriniais filtrais, kurie ekranui suteiks šiltesnę spalvą: oranžinę ar raudoną, ir taip blokuos nemažą dalį mėlynos šviesos spindulių. Nemokami programiniai filtrai: Iris, SunsetScreen, f.lux, Redshift. Ketvirta, darykite akių mankštą, viena paprasčiausių 20-20-20-20. Po 20 naudojimosi kompiuteriu minučių, padarykite 20 sekundžių pertraukėlę, nukeliaukite akimis 20 žingsnių ir sumirksėkite 20 kartų, tokiu būdu jūsų akys nebus tokios įsitempusios. Penkta, galite pasinaudoti darbui kompiuteriu skirtais akiniais, kurie blokuoja mėlyną šviesą ir jiems nereikalingas daktaro receptas.

Tačiau svarbiausias patarimas – viską naudoti su saiku. Taip išsaugosite sveikas akis dar daugelį metų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *