Nusprendę išbandyti naujus kontaktinius lęšius ir užsisakinėdami juos internetu, naiviai tikime, kad pakanka žinoti savo regėjimo stiprumą, kad išsirinktume tokius, kurie mums puikiai tiks. Tačiau ne viskas taip paprasta – maloniems akių pojūčiams nešiojant kontaktinius lęšius būtinas geras lęšio specifikacijų ir akies ypatumų atitikimas. Va, čia ir prasideda „smagumas“ narstant, kas gi slypi po mįslingais terminais „bazinė kreivė“, „diametras“ ar „deguonies pralaidumas“… Tad paanalizuokime juos detaliau.
Šiame paveikslėlyje matote vienų populiariausių pasaulyje mėnesinių kontaktinių lęšių „Biofinity“ ypatybes, kurias pasitelksime kaip pavyzdį tolimesniam bendrųjų lęšių parametrų paaiškinimui.
Nešiojimo trukmė
Kontaktiniai lęšiai skirstomi į kategorijas pagal jų nešiojimo trukmę, kurią nulemia lęšių sudėtis ir kiti parametrai. Pagrindinės lęšių kategorijos yra šios:
- Vienadieniai – tai kontaktiniai lęšiai, skirti vienkartiniam naudojimui: ryte įsidėjai naują porą, o vakare išsiėmei ir išmetei į šiukšlinę. Tokie lęšiai užtikrina mažesnę akių sudirginimo ir bakterijų pernešimo į akį galimybę. Juos dažnai linkę rinktis aktyvų gyvenimą gyvenantys žmonės, kurie neturi laiko rūpintis kontaktinių lęšių priežiūra ir sekti, kada ilgesniam nešiojimui skirtus lęšius jau reikia keisti naujais. Be to, vonios spintelės nereikia apkrauti įvairiais lęšių priežiūros reikmenimis: skysčiais ir konteineriukais. Beje, kaip ir savo bagažo, jei nusprendi leistis į kelionę.
- 2 savaičių – šie kontaktiniai lęšiai neturėtų būti nešiojami ilgiau nei 14 dienų. Tai – vienas optimaliausių pasirinkimų, kadangi per dvi savaites ant lęšių paviršiaus nespėja nusėsti didelis kiekis baltyminių apnašų, galinčių trikdyti matomumą ar kelti diskomfortą akyse.
- Mėnesiniai – tokie lęšiai mėgstami daugumos nešiotojų. Ypač dėl patogaus laiko skaičiavimo – kur kas lengviau nepernešioti lęšių, kai naują porą reikia pradėti tą pačią kiekvieno mėnesio dieną.
- Trijų mėnesių – tokios nešiojimo trukmės kontaktiniai lęšiai labiausiai patinka užmaršuoliams ar aktyviai gyvenantiems žmonėms, kuriems trūksta laiko dažnai rūpintis naujų lęšių įsigijimu. O juk tokius lęšius teks pirkti vos keturis kartus per metus.
Deja, statistika byloja, kad net 57 % lęšių nešiotojų taupo savo akių sąskaita ir nešioja juos ilgesnį laiką, nei rekomenduojama. Šito nereikėtų daryti, jei rūpiniesi savo akių sveikata.
Nešiojimo režimas
Šis parametras iš esmės informuoja, ar su kontaktiniais lęšiais galima miegoti, ar ne. Jei ties šiuo laukeliu nurodytas žodelis „dieninis“, tai reiškia, kad tokius kontaktinius lęšius galima nešioti tik dienos metu, o prieš einant miegoti būtina išsiimti, išvalyti ir užmerkti specialiame skystyje nakčiai.
Prailginto nešiojimo kontaktinius lęšius galima dėvėti ir miego metu, todėl „Nešiojimo režimo“ laukelyje yra nurodomas galimas išnešiotų parų skaičius. Visgi akių jautrumą ir galimybę lęšius nešioti nepertraukiamai turėtų įvertinti akių gydytojas.
Be to, net jei nurodyta, kad kontaktinius lęšius galima nešioti visą mėnesį jų neišsiimant, rekomenduojama bent kartą per savaitę juos išsiimti, nuvalyti ir palikti mirkti skystyje dezinfekcijai. Taip pašalinami per laiką iš aplinkos ant lęšių paviršiaus nusėdę nešvarumai.
Medžiagos tipas
Kontaktiniai lęšiai gali būti pagaminti iš hidrogelio arba silikono-hidrogelio. Kuo jie skiriasi?
Hidrogelio kontaktiniai lęšiai yra senesnės kartos, todėl jų populiarumas blėsta. Ši medžiaga pasižymi tuo, kad deguonį akiai perduoda lęšiuose esantis vanduo. Tad kuo didesnis jo kiekis, tuo lęšiai yra pralaidesni deguoniui, o nešioti juos yra kur kas komfortiškiau. Kaip ten bebūtų, net ir didelis vandens kiekis sudėtyje neužtikrina tokio deguonies pralaidumo, kad kontaktinius lęšius būtų galima nešioti visą parą, todėl dažniausiai juos galima dėvėti ne ilgiau nei 12 valandų. Būtent todėl hidrogelis labiau paplitęs vienadienių kontaktinių lęšių gamyboje.
Silikono-hidrogelio lęšiai priskiriami naujai kartai dėl net 5–6 kartus didesnio deguonies pralaidumo. Tokį puikų laidumą užtikrina nebe lęšiuose esantis vanduo, bet silikonas. Patys naujausi silikono-hidrogelio lęšiai pasižymi dideliu ir vandens kiekiu, ir deguonies pralaidumu, todėl jie yra ypač patogūs.
Nors šie lęšiai yra kur kas pranašesni už hidrogelio lęšius, yra žmonių alergiškų silikonui, todėl galinčių nešioti tik hidrogelio kontaktinius lęšius.
Diametras
Šis rodiklis parodo lęšio dydį – standartiškai jis yra 14.0 mm. Spalvotų kontaktinių lęšių, sukuriančių didesnių akių efektą, diametras gali būti ir 15.0 mm. Deja, mažesnėje akyje tokio diametro lęšis gali laikytis nestabiliai ir mirksint slankioti.
Deguonies pralaidumas
Laidumas deguoniui labai svarbus, kad akys kvėpuotų ir visą dieną jaustųsi maloniai. Šis parametras matuojamas Dk/t: kuo šis skaičius didesnis, tuo kontaktiniai lęšiai yra pralaidesni deguoniui. Puiku, jei šis rodiklis viršija 80. Kai kurių prailgintam nešiojimui (dienai ir nakčiai) skirtų kontaktinių lęšių pralaidumas gali siekti net 175.
Bazinė kreivė
Bazinė kreivė žymi kontaktinio lęšio gaubtumą. Jei lęšio gaubtumas yra didesnis nei akies, kontaktiniai lęšiai ima „plaukioti“ akyje, todėl jaučiamas diskomfortas. Jeigu lęšio gaubtumas mažesnis – galimi ašarų cirkuliacijos trukdžiai.
Labiausiai tarp kontaktinių lęšių nešiotojų paplitusi bazinė kreivė (ant lęšių pakuotės žymima „BC“) yra 8.6. Šį rodiklį nustato akių gydytojas.
Vandens kiekis
Kaip jau minėjome, didesnis vandens kiekis, esantis lęšių sudėtyje, užtikrina geresnį deguonies pralaidumą. Vis daugiau kontaktinių lęšių savyje turi net 50–60 % vandens, todėl akys deguonimi aprūpinamos ypač efektyviai.
Stiprumai
Trumparegystė koreguojama parenkant „minusinių“ dioptrijų kontaktinius lęšius, o toliaregystė – „pliusinių“. Kuo didesnis dioptrijų skaičius, tuo silpnesnis yra regėjimas. Kokio stiprumo kontaktinius lęšius dėvėti nustato akių gydytojas apžiūros metu – deja, šio parametro nusistatyti patys negalime.
Pasinaudojus šiuo lęšių parametrų gidu, išsirinkti sau tinkamus kontaktinius lęšius taps paprasčiau nei paprasta!