Trumparegystė

Trumparegystė – diagnozė visam gyvenimui?

Sulauki pastabų iš pažįstamų, kad pražingsniuoji žiūrėdamas tiesiai į juos, bet net nesivargini pasisveikinti? Tik tada, kai troleibusas priartėja per kelis metrus, įsitikini, kad jis tikrai pažymėtas „1“, o ne „7“ numeriu? Jauti, kad televizorių patogiau žiūrėti tik tada, kai arčiau jo prisistumi kėdę arba tiesiog prisimerki? Turbūt pats metas apsilankyti pas akių gydytoją, nes tai – tikėtini trumparegystės požymiai.

Kas ta trumparegystė?

ARBA miopija – tai akių refrakcijos yda, kuri pasireiškia suprastėjusiu toliau esančių objektų matomumu. Taip nutinka dėl to, kad vaizdas, į kurį nukreipiame savo akis, nusprendžia „paišdykauti“ – ima ir susidaro prieš tinklainę (esant per daug pailgam akies obuoliui arba pernelyg iškilusiai ragenai). Gerai būtų jei toks pokštas būtų vienkartinis – deja, vos tik pradėjusį prastėti regėjimą kartais dar galima atstatyti, tačiau dažnu atveju trumparegystė tik progresuoja.
Nors trumparegystė gali atsirasti įvairaus amžiaus žmonėms, visgi dažniausiai šis regos sutrikimas diagnozuojamas 7–12 metų vaikams. Tokiu atveju regėjimas ypač silpsta paauglystės laikotarpiu, tačiau tarp 18–40 metų stabilizuojasi.

Normalus regėjimas vs. Trumparegystė

Kodėl atsiranda?

Turbūt kiekvienas prisimena vaikystėje šimtus kartų kartotus mamos arba močiutės žodžius: „Nesėdėk tiek ilgai prie kompiuterio/televizoriaus, akis susigadinsi.“ Kiek tame slypėjo tiesos? Štai pagrindiniai veiksniai, lemiantys trumparegystės atsiradimą:
  • paveldėjimas – tokiu atveju belieka atsigręžti į tėvus: dviejų trumparegių tėvų vaikui toks sutrikimas linkęs pasireikšti iki pilnametystės; jeigu prastu regėjimu skundžiasi tik vienas iš tėvų, tikimybė, kad trumparegystė išsivystys ir atžalai, siekia 50 %. Jeigu abu tėvai turi puikų regėjimą, trumparegystė atsiranda vos 8 % vaikų.
  • didelė akių įtampa – va čia ir paaiškėja, kad mamų ir močiučių grasinimai buvo ne iš piršto laužti. Nuolatiniai nukrypimai nuo darbo ir poilsio režimo, ilgos valandos, praleistos dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių, skaitant ar piešiant. Ką jau bekalbėti apie prastą apšvietimą. Visi šie faktoriai verčia akomodacinį akies raumenį persitempti, todėl natūralu, kad regėjimas silpsta.
  • netinkama korekcija arba jos nebuvimas – nekoreguojama trumparegystė tik dar labiau silpnina ir apkrauna akis, todėl yda progresuoja. Tai neretai iššaukia ir galvos skausmus, todėl koreguoti regėjimą būtina.
  • evoliucija (?) – yra mokslininkų, trumparegystę laikančių natūraliu akies evoliucijos padariniu. Jie mano, kad mūsų regos organai paprasčiausiai prisitaiko matyti tokiu atstumu, kokio mums dažniausiai reikia atliekant kasdienę veiklą (pvz., dirbant kompiuteriu 8 valandas per parą, o vėliau prie jo leidžiant ir savo laisvą laiką).

Trumparegystės laipsniai

Regėjimas matuojamas dioptrijomis, tad regos aštrumo sumažėjimas skirstomas į laipsnius pagal dioptrijų skaičių (kuo jų daugiau, tuo didesnis trumparegystės laipsnis):
  • silpna – ne daugiau nei 3 dioptrijos;
  • vidutinė – ne daugiau nei 6 dioptrijos;
  • stipri – kai dioptrijų skaičius viršija 6.

Korekcijos priemonės

Šiais laikais, kai apstu įvairių korekcijos priemonių, trumparegystė nebėra didelė problema. Ją galima koreguoti:
1. Akiniais – tai ko gero pirmoji korekcijos priemonė ką tik susidūrusiems su trumparegystės keliamu diskomfortu (ypač jei šis sutrikimas diagnozuojamas vaikystėje). Visgi, kaip ir bet kuri kita korekcijos priemonė, ši taip pat turi savų pliusų ir minusų.
Akinių privalumai:
  • Akinius paprasta užsidėti, nusiimti ir saugu nešioti: prabudai, apgraibomis pasiekei naktinį stalelį, šmaukšt akinius ant nosies ir pasaulis vėl ryškus;Akiniai
  • Tinkamai parinkti akiniai gali tapti išskirtine įvaizdžio detale ar paslėpti tam tikrus veido defektus (patamsėjusius paakius, platų arba siaurą tarpuakį, ilgesnę nosį ir pan.). P. S. Sakoma, kad žmonės su akiniais atrodo protingesni :);
  • Ekonomiškumas: akinius keisti tenka rečiau, todėl už tą pačią pinigų sumą tarnauja ilgesnį laiką (na, nebent esi prisiekęs stileivą, kuris skirtingus akinius derina kone prie skirtingų batų);
  • Akinius lengva prižiūrėti – nuvalyti specialia servetėle, laikyti dėkle.
Akinių trūkumai:
  • Akinių rėmeliai apriboja regėjimo lauką: kad pamatytum, kas dedasi šone, tenka pasukti galvą;
  • Akiniai iškreipia matomą vaizdą: trumparegiams objektai gali atrodyti mažesni;
  • Akiniai netinka aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems, pvz., sportuojantiems, nes judant smunka, gali nukristi;
  • Akiniai priklausomi nuo aplinkos sąlygų: sušlampa lyjant lietui, aprasoja, kai išeinama iš šiltos aplinkos į šaltą, ir atvirkščiai;
  • Esant dideliam akinių stiprumui, jie gali atrodyti itin neestetiškai – kuo stipresni akiniai, tuo vizualiai mažesnės su jais atrodo akys.
2. Kontaktiniais lęšiais – tai kur kas patogesnis regėjimo korekcijos būdas nei akiniai, ypač gyvenant aktyvų gyvenimą. Ši korekcijos priemonė ir jos nešiojimo ypatumai taip pat turi savitų niuansų.
Kontaktinių lęšių privalumai:
  • Kontaktiniai lęšiai suteikia platesnį matymo lauką ir tobuliau perteikia vaizdą jo neiškreipdami;
  • Kontaktiniai lęšiai leidžia nevaržomai judėti ir aktyviai leisti laiką, todėl yra idealus pasirinkimas sportuojant, bėgiojant, atliekant staigius judesius ir pan.;
  • Su kontaktiniais lęšiais atrodai natūraliai: jie nekeičia veido išraiškos, neuždengia veido, kaip akinių rėmeliai, nėra matomi aplinkiniams;
  • Kontaktiniai lęšiai nesušlampa lyjant lietui ir nerasoja kaip akiniai;
  • Nešiojant  kontaktinius lęšius, kartu su jais galima dėvėti bet kuriuos akinius nuo saulės;
  • Yra kontaktinių lęšių, kurie turi ultravioletinių spindulių filtrą, saugantį akis nuo kenksmingo saulės poveikio; tai ypač aktualu žmonėms,  mėgstantiems leisti laiką gamtoje.
Kontaktinių lęšių trūkumai:
  • Reikia skirti laiko kontaktinių lęšių įsidėjimui ir išsiėmimui;
  • Kontaktinius lęšius būtina tinkamai prižiūrėti – reguliariai juos keisti, valyti ir dezinfekuoti, naudojant specialius tirpalus;Kontaktinis lęšis
  • Ne su visais kontaktiniais lęšiais galima miegoti naktį;
  • Blogai parinkti kontaktiniai lęšiai trukdo deguoniui patekti į akis ir normaliai jas drėkinti iš ašarų kanalo;
  • Kontaktinių lęšių nešioti negalima, kai sergama bet kokiomis akių ligomis;
  • Akis su kontaktiniais lęšiais reikia saugoti nuo vandens, nes jame esantys mikrobai, patekę po lęšiu, labai greitai sukelia akies uždegimą – vandens pramogos ir pirtys galimos tik su plaukiojimo akiniais.
Lazerinė korekcija3. Lazerine korekcija – ji taikoma pilnametystės sulaukusiems žmonėms, kurių trumparegystė jau stabilizavosi. Operacija, atliekama lazeriu, garantuoja normalų regėjimą. Visgi medicininiu požiūriu tai vis dar yra nauja, todėl tokia regėjimo korekcija sulaukia kontraversiškų nuomonių apie galimas pasekmes ateityje.

Sportas ir trumparegystė

Turintys trumparegystę ir norintys intensyviai sportuoti turėtų išsitirti akių tinklainės būklę, mat didelis fizinis krūvis gali paskatinti tinklainės atšokas. Esant didesnio laipsnio trumparegystei negalima užsiimti:
  • imtynėmis;
  • boksu;
  • karatė;
  • gimnastika;
  • šuoliais nuo tramplyno.
Turintys regėjimo sutrikimų, tačiau negalintys gyventi be aktyvios veiklos, gali išmėginti plaukimą, stalo tenisą, lengvą aerobiką.
Sportas

Prevencija

Paveldėjimo atveju trumparegystės išvengti sudėtinga, tačiau sumažinti jos progresavimą galima. Tam padės:
  • Akių mankštos pratimai – jais ne tik pailsinsi akis, bet ir nuimsi jų įtampą, sustiprinsi akių raumenis;
  • Darbo ir poilsio režimas – reguliarios pertraukėlės dirbant kompiuteriu ypač reikalingos, kad akys nepervargtų;
  • Tinkamas darbo vietos apšvietimas – tai ypač svarbu mažesnei akių apkrovai;
  • Subalansuota mityba – vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių bei liuteino ir zeaksantino, reikalingų akių sveikatai palaikyti;
  • Reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją – jis padės sekti trumparegystės progresavimą ir parinkti tinkamiausią korekcijos priemonę.
Darbo vieta ir mityba
Kadangi dažniausiai trumparegystė pasireiškia vaikystėje, ypač svarbu formuoti teisingą gyvenimo būdą nuo pat mažumės. Pasirodo, kai kuriose šalyse tai netgi yra tapę valstybinės reikšmės reikalu. Štai Danija pertvarkė savo švietimo sistemą: „vaikus pradėta leisti į mokyklą kuo vėlesnio amžiaus, panaikinti stojamieji egzaminai tarp klasių, atsisakyta kontrolinių darbų, išplėtota užklasinė fizinė veikla.“ Ir tai suveikė – trumparegių jaunuolių išties sumažėjo.
Trumparegystė yra vienas labiausiai paplitusių akių sutrikimų, tačiau pažangių technologijų dėka šį diskomfortą galima sumažinti arba net panaikinti, pasirinkus tinkamiausią korekcijos priemonę. Nepaisant to, ar regėjimas puikus, ar silpnas, būtina palaikyti tokį gyvenimo būdą, kuris saugotų akis, o ne joms kenktų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *