Toliaregystė

Toliaregystė – kam pasireiškia dažniausiai?

Knygą, laikraštį ar mobilųjį telefoną atitrauki nuo savęs kone kilometro atstumu, kad ką nors įskaitytum? O gal šitaip elgiasi tavo senelis ar močiutė? Toks iš pažiūros juokingas įprotis – besivystančios toliaregystės simptomas. Deja, tai ne vien pensininkus kamuojantis regėjimo sutrikimas – su juo susiduria ir jaunesnio amžiaus žmonės.

Kas ta toliaregystė?

ARBA hipermetropija – tai akių refrakcijos yda, kuri pasireiškia matomo vaizdo fokusavimu už tinklainės ribų, o ne tiesiai joje. Jeigu toliaregystė įgimta, o ne įgyta, taip įvyksta dėl akies obuolio sutrumpėjimo.
Normalus regėjimas vs. Toliaregystė
Šis regėjimo defektas skirstomas į:
  • Fiziologinę naujagimių toliaregystę – įdomu tai, kad iš tiesų visi gimsta būdami toliaregiais, tik augant akiai regėjimas normalizuojasi (apie 7–10 gyvenimo metus).
  • Senatvinę toliaregystę (presbiopiją) – ji pasireiškia vyresniems, apie 40–45 metų sulaukusiems žmonėms, su amžiumi mažėjant akies lęšiuko elastingumui.
  • Nėščiųjų toliaregystę – apie šią turbūt dauguma išvis nėra net girdėję. Pasirodo, hormonų audros moters organizme nėštumo laikotarpiu gali prikrėsti ir tokių šunybių kaip toliaregystės pasireiškimas. Visgi po gimdymo regėjimas atsistato.
  • Pataloginę toliaregystę – prieš šios svariai prisideda genetika. Tad vaikystėje pasireiškusi toliaregystė išlieka visą gyvenimą.

Plačiau apie presbiopiją

Senatvinę toliaregystę laikyti liga būtų netikslu. Tai visiškai natūralus procesas, aplankantis vidutinio amžiaus sulaukusius žmones. Kaip ir kiekvieno iš mūsų kūnas, kiekviena jo ląstelė, taip pat sensta ir akies lęšiukas – jis praranda savo lankstumą. Todėl apsisaugoti ar kitaip išvengti tokio regėjimo sutrikimo neįmanoma – jis pasireiškia net ir iki tol jokiomis regėjimo problemomis nesiskundusiems žmonėms.
Pasireiškus presbiopijos simptomams, imama prasčiau matyti arti esančius objektus – sudėtingėja skaitymas, naudojimasis mobiliuoju telefonu, darosi sunkiau užsiimti smulkiais rankdarbiais. Tokiu atveju prireikia skaitymo akinių.

Toliaregystės laipsniai

Toliaregystė, kaip ir trumparegystė, matuojama dioptrijomis – kuo jų daugiau, tuo regėjimas silpnesnis. Tad ją taip pat galima suskirstyti laipsniais:
  • maža (0–3,0D);
  • vidutinė (3,25–5,0D);
  • didelė (daugiau nei 5,0D).

Korekcijos priemonės

Šiais laikais koreguoti bet kurią refrakcijos ydą išties paprasta. Tam skirta net keletas regėjimo korekcijos priemonių, iš kurių kiekvienas gali išsirinkti sau tinkamiausią. Nedidelio laipsnio toliaregystė dažniausiai, jei nesiskundžiama prastu matymu, nekoreguojama. Didesnio laipsnio toliaregystė koreguojama:
  • Akiniais. Tai specialūs akiniai išgaubtais stiklais. Tokią korekcijos priemonę dažniausiai renkasi žmonės, neturintys laiko kontaktinių lęšių priežiūrai, mėgstantys įvairiais aksesuarais pabrėžti savo stilių – sukurti jam oficialumo ar, atvirkščiai, žaismingumo. Kita vertus, jie apsunkina aktyvų gyvenimo būdą – su jais sunku sportuoti, mėgautis vandens procedūromis ar kitaip aktyviai pramogauti.
  • Kontaktiniais lęšiais. Tai kur kas patogesnė, tačiau brangesnė korekcijos priemonė, reikalaujanti daugiau priežiūros. Visgi daugumai tos kelios minutės ryte ir vakare, skiriamos kontaktinių lęšių valymui, įsidėjimui ar išsiėmimui, atperka privalumus, kuriuos jie suteikia. Tai ypač vertina aktyviai gyvenantys žmonės, kuriems svarbus patogumas ir nevaržomas judėjimas (sportas, aktyvus laisvalaikis).
Kontaktinius lęšius taip pat labiau linkę rinktis bei nešioti ir tie, kuriems sunku išsirinkti akinius pagal veido formą ar tam tikrus bruožus. Taip pat ir turintys silpną regėjimą – tokiu atveju dėl didelių dioptrijų akiniai neatrodo taip estetiškai.
Multifokaliniai kontaktiniai lęšiai – tikras išsigelbėjimas kamuojamiems presbiopijos keliamo diskomforto. Jie ypatingi tuo, kad itin funkcionalus jų dizainas leidžia puikiai matyti bet kuriuo atstumu: viršutinė dalis skirta fokusuoti tolimus objektus, vidurinė – esančius vidutiniame nuotolyje, o apatinė padeda žiūrėti iš arti.
  • Operacija. Tiek įprastą, tiek senatvinę toliaregystę šiuolaikinės technologijos leidžia pašalinti ir operuojant akis: lazeriu arba implantuojant dirbtinį lęšį į akį. Deja, tai vis dar pakankamai brangi procedūra, o ir atlikti ją galima ne visiems.

Prevencija

Toliaregystės progresas gali sumažėti įvedus daugiau disciplinos į savo gyvenimą. Tai reiškia, tam tikrų aplinkos veiksnių, kenkiančių regėjimui, eliminavimą ir naujų, sveikesnių įpročių ugdymą:
  • Darbo ir poilsio režimas – dirbant kompiuteriu, skaitant, rašant reikalinga daryti reguliarias pertraukėles – 5 minutes per valandą atsitraukęs nuo darbų leisi akims bent minimaliai atsikvėpti;
  • Pratimai akims – akių raumenis stiprinantys, akis atpalaiduojantys pratimai padės palaikyti gerą akių sveikatą, neaptingti ir nepervargti;
  • Darbo vietos apšvietimas – naudojantis kompiuteriu svarbu reguliuoti saulės šviesos ryškumą patalpoje, kad ši neapšviestų monitoriaus ir neakintų prie jo sėdinčiojo. Skaitant ar rašant reikėtų pasitelkti labiau koncentruotą šviesos šaltinį – pvz., stalinę lempą, sumažinus bendrą kambario apšvietimą;
  • Tinkama mityba – maistas, kurį renkiesi, turėtų nestokoti omega-3 riebalų rūgščių, liuteino ir zeaksantino. Šios maisto medžiagos taip pat palaiko akių sveikatą;
  • Apsilankymai pas akių gydytoją – reguliari specialisto apžiūra padės fiksuoti toliaregystės progresavimą, gydytojas parinks tinkamiausią korekcijos priemonę, pakonsultuos rūpimais, su akių būkle susijusiais klausimais.
Darbas vs. maistas
Toliaregystė – gana dažnai pasitaikanti refrakcijos yda, pasireiškianti įvairaus amžiaus žmonėms. Įgimtus dalykus pakeisti sudėtinga, tačiau bent jau pristabdyti situacijos prastėjimą įmanoma – tereikia atidžiai rūpintis savimi, susikurti sveikatai palankią aplinką ar bent jau stengtis sumažinti neigiamą jos poveikį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *