Jeigu galvos skausmas kadaise buvo retas svečias, o pastaruoju metu aplanko vis dažniau ir, rodos, be jokios paaiškinamos priežasties, galbūt reikėtų susirūpinti…akimis? Taip taip, būtent mūsų regėjimo organo sutrikimai gali nulemti pasikartojantį galvos skausmą. Štai kodėl taip svarbu bent kartą per metus (ypač turint silpnesnį regėjimą) apsilankyti pas okulistą išsamesnei akių apžiūrai. Tad kuo mums kartais grasinti gali paprastas galvos skausmas?
Akių įtampa – refrakcijos ydų pasėkmė
Akys linkusios įsitempti tada, kai mažieji akies raumenys priversti dirbti sunkiau nei įprastai. Dėl to akys nuvargsta, jas skauda, vaizdas tampa neaiškus ir ima skaudėti galvą. Šią akių įtampą neretai sukelia tokie refrakcijos sutrikimai kaip:
-
Astigmatizmas – pasireiškia esant netaisyklingai ragenos formai. Norėdami geriau matyti susiliejusius objektus, astigmatikai linkę prisimerkti, o tai sąlygoja nuolatinę akių įtampą ir jos sukeliamą galvos skausmą.
-
Hiperopija – dar kitaip vadinama toliaregyste. Jai būdingas vaizdo fokusavimas ne tinklainėje, o už jos ribų, todėl arti esantys objektai matomi neaiškiai. Tai taip pat skatina akių įtampą ir galvos skausmą.
-
Presbiopija – geriau žinoma, kaip senatvinė toliaregystė. Su amžiumi lęšiukas kietėja ir tampa mažiau lankstus, todėl būna sunku fokusuoti matomą vaizdą.
Vienintelė išeitis, neleisianti akims pervargti, yra tinkama regėjimo korekcija. Dabar regėjimą koreguoti galima ne tik akiniais, bet ir kontaktiniais lęšiais (netgi ir aukščiau išvardytas refrakcijos ydas). Tik svarbu atminti, kad nepriklausomai nuo to, jog jau nešiojate regėjimo korekcijos priemonę, regėjimas vis dar gali silpti, todėl jį reikėtų periodiškai sekti ir atitinkamai stiprinti pačią korekcijos priemonę.
Tad jei galvos skausmą sukelia būtent nusilpęs regėjimas, sprendimas paprastas – tiesiog aplankyti savo akių gydytoją.
Galvos skausmas – ir rimtesnių ligų požymis
Deja, egzistuoja ir kur kas sunkesnės akių ligos, pasireiškiančios pasikartojančiu galvos skausmu:
-
Glaukoma – ši akių liga išsivysto dėl padidėjusio spaudimo akies viduje. Ji ypač klastinga, iš pradžių sunkiai pastebima ir netgi galinti pasibaigti aklumu, atsiradus regos nervo ir tinklainės ląstelių pažeidimui. Nors didžioji dauguma sergančiųjų glaukoma yra asmenys, vyresni nei 40 metų, tačiau nuo jos neapsaugoti net ir vaikai.
-
Katarakta – su amžiumi išsivystanti liga. Ji atsiranda akies lęšiukui praradus skaidrumą, kai jame susidariusios drumstys verčia prasčiau matyti.
Šios dvi itin rimtos ir apakimu grasančios akių ligos taip pat neretai pasireiškia galvos skausmu. Todėl labai svarbu išsitirti ir sužinoti, ar pasireiškiantis maudimas galvos srityje kyla ne nuo būtent glaukomos arba kataraktos.
Taigi nors dažniausiai neįtariame, kad galvos skausmas gali turėti kažkokių sąsajų su silpstančiu regėjimu, priskirdami jį nuovargio ar streso pasekmėms, labai svarbu rūpintis savo akių sveikata ir reguliariai apsilankyti akių gydytojo kabinete.