Rečiausios spalvos akys – žalios ir violetinės

Kokia yra rečiausia akių spalva? Iš pažiūros paprastas klausimas iš tiesų yra gan sudėtingas. Kadangi viena akių spalva gali būti labai reta vienoje pasaulio vietoje, antra – kitoje. Tačiau mokslininkai tikina, žinantys rečiausias akių spalvas.

Lyderiauja – žalia

Nors konkrečių įrodymų trūkstama, moksliniai šaltiniai tvirtina, kad žaliaakių pasaulyje vos 2 procentai. Nors procentais toks skaičius atrodo juokingai, tačiau paskaičiavus paaiškėja, kad– tai 146 milijonai pasaulio gyventojų arba kitaip daugiau nei Meksikos ar Japonijos populiacija. Kai tam tikrose pasaulio vietose žaliaakiai yra visiškai normalu, kitose – jų apskritai nėra. Būtent todėl procentas ganėtinai mažas.

Taip pat dažna klaida – žaliaakius maišyti su rusvų akių šeimininkais. Geriausia pastebėti skirtumą dienos šviesoje tokias akis palyginti su žaliaakio. Skirtumas turėtų būti akivaizdus.

Žalia akių spalva populiariausia Šiaurės ir Centrinėje Europoje, nors žaliaakių gali pasitaikyti ir Pietų Europoje, taip pat – Vakarų Azijoje. Nors daugumoje pasaulio šalių populiariausios yra rudos akys, keleto šalių gyventojų populiacijoje dominuoja žaliaakiai bei mėlynakiai.

Vienos tokių šalių – Škotija ir Airija, kur net 86 procentai gyventojų turi arba mėlynas, arba žalias akis. Islandijoje šis procentas dar didesnis, ypatingai tarp moterų – čia jų 89 procentai. Kalbama, kad žalias akis dažniau turi moterys nei vyrai. Dar netikėčiau yra tai, kad žalias akis, gali turėti bet kurios rasės žmogus, bet kurioje pasaulio vietoje.

Violetinės akys

Antra pagal retumą akių spalva – violetinė. Pasakytumėte, ar aplamai yra violetinės spalvos akių. Tačiau būtent tokiomis akimis garsėja Elizabeth Taylor. Teigiama, kad jos akys tokios ryškios mėlynos spalvos, kad prie tam tikro apšvietimo tampa visiškai violetinės. Maža to, įžymybė turi dar ir keistą genetinę mutaciją – dvigubą blakstienų liniją.

Taip pat violetinėmis akimis pasižymi žmonės, turintys albinizmą. Jų oda dažniausiai labai balta, nes jiems trūksta pigmento, o akys – violetinės spalvos (apšviestos ryškios šviesos tampa raudonos).

Gyvenant Lietuvoje, tikriausiai nė nebūtume pagalvoję, kad rečiausia akių spalva – žalia. Tačiau tai tik leidžia pasijausti truputį ypatingiems, nes žaliaakių mūsų krašte netrūksta. Džiaukimės ir didžiuokimės savo išskirtinumais, kurie kituose pasaulio kampeliuose būtų vadinami egzotika.

Žvaigždės, kurių įvaizdį keičia kontaktiniai lęšiai

Kokios žvaigždės naudoja kontaktinius lęšius? Jau daugiau nei dešimtmetį ekranuose šmėžuojantys aktoriai ir kiti įžymus žmonės nepraleidžia nė dienos be regėjimo pagalbininkų. Kas šie žymus žmonės, esame pasiruošę Jums papasakoti.

Robert Pattinson

Daugybę jaunų merginų širdžių pavergęs aktorius Robert Pattinson galbūt neatskleidė vienos mažos savo žavesio paslapties – akių lęšių. Mažai kam žinoma, kad prieš filmą „Saulėlydis“, Robert Pattinson atliko Cedric Diggory vaidmenį 2005 Hario Poterio filme. Aktorius didžiausio populiarumo sulaukė, suvaidinęs pirmojoje filmas „Saulėlydis“ dalyje ir – galbūt sutapimas, galbūt ne – pakeitęs savo skaisčiai mėlynų akių spalvą ruda. Žavingasis aktorius nešiojo lęšius dar prieš išgarsinusį filmą, bet kaštoninės spalvos akys pastebimai pagerino ne tik regėjimą, bet ir populiarumo rodiklius.

Orlando Bloom

38-erių metų britų aktorius, kurį išgarsino tokie filmai, kaip „Žiedų valdovas“ ar „Karibų piratai“ pasirodo nešioja kontaktinius lęšius. Ir šie jam pasitarnauja ne tik vizijos korekcijai, bet ir pakeičia jo natūralią akių spalvą. Galbūt pastebėjote, kai kuriuose filmuose ruda Orlando akių spalvą keičia mėlyna. Tačiau pakitusi akių spalva niekur nepradangina aktoriaus žavesio, o dauguma gerbėjų akių spalvos pokyčio nė nepastebi.

Jennifer Aniston

Ar žinojai, kad serialo Draugai herojė Rachel – Jennifer Aniston – iki pradedant savo karjerą kine, buvo ištikima akinių nešiotoja? Tačiau tai trukdė aktorei gauti daugybę vaidmenų. Todėl pats gyvenimas privertė nešioti kontaktinius lęšius. Šiandien Jennifer daugumoje filmų galime pamatyti nešiojant ryškios mėlynos spalvos lęšius.

Ivanka Trump

Puiki verslininkė Ivanka Trump sėkmingai sukasi grožio industrijoje. Ji turi prabangią juvelyrinių papuošalų liniją, o taip pat plačią vardinių rankinių kolekciją. Nenuostabu, kad ši dama nesibaido dėl grožio padaryti viską, net ir įsileisti porą svetimkūnių į savo akis. Ivanka Trump gan neįprastas kontaktinių lęšių nešiojimo pavyzdys: merginos natūrali akių spalva ruda, o kontaktinius lęšius ji nešioja tik dėl tamsų gintarinį atspalvį suteikiančių apvadų.

Dėl vienokių ar kitokių priežasčių, akių lęšiai nepraranda populiarumo ir žymių žmonių tarpe. Juk pasikeisti ir truputį atsinaujinti nori visi. Gal metas išmėginti?  Kas žino, gal ruda akių spalva Jums tiks daug labiau nei natūrali žalia.

Ruošiamės Helloween‘ui: geriausių idėjų TOP

Pati šiurpiausia metų šventė jau visai čia pat. Jeigu dar nespėjai sugalvoti, ką vilkėsi per Helloween‘ą, – nepanikuok. Turim paruošę tau idėjų, kurios privers draugų žandikaulius atvipti ne tik iš siaubo, bet ir iš nuostabos!

Stilizuota kaulokė ant veido – vienas saugiausių variantų Helloween‘o šventei. Viskas, ko tau gali prireikti kostiumui: tai keletas juodų drabužių, juodi šešėliai ir kontaktiniai lęšiai įvaizdžiui užbaigti. Nebrangu, o ir sukti galvos dėl aksesuarų nereikia.

Jeigu per šiurpiausią metų dieną atrodyti baisiai nenori, rinkis akiai mielesnį įvaizdį – liūto! Jis ypatingai tiks jeigu ant galvos nešioji šviesių plaukų kupetą. Jeigu šviesiais plaukais nesipuikuoji, gali labai lengvai juos nudažyti laikinais plaukų dažais arba specialiais šampūnais, kurie plaukams suteikia atspalvį. Juodais šešėliais paryškink akis ir nosį. Voila, tu jau ŽVĖRIS. Dėl didesnio įspūdžio, nepamiršk kontaktinių lęšių – puikiai tiks katės akys!

Na, ties šituo kostiumu reikės paplušėti. Jis visiškai netinka paskutinei minutei. Na, nebent savo spintoje dėl įdomumo laikai vienuolės kostiumą. Vis dėlto, pasistengti verta, nes, tiesą pasakius, turbūt nėra baisesnio filmo personažo nei ši moteriškė iš filmo Išvarymas 2. Be kostiumo tau prireiks ir kelių spalvų šešėlių veidui nugrimuoti bei išraiškingų kontaktinių lęšių.

Dar vienas įvaizdis, kuriam prireiks viso labo kelių priemonių: juodų akių lęšių ir dirbtinio kraujo arba raudonų dažų. Drabužius rinkis savo nuožiūra – jeigu nori atrodyti žaismingiau, vilkis kelių spalvų rūbų, jeigu trokšti šiurpesnio efekto, puikiai tiks juodi drabužiai, iš tokių medžiagų kaip aksomas, oda ar gipiūras. Pasitelk fantaziją! Tačiau, pripažink, akių lęšiai čia groja pagrindiniu smuiku.

Helloween‘as jau visai arti, todėl pats metas pasirūpinti kostiumais. Kerėk ir šiurpink draugus visą naktį! Ar būsi ragana, ar filmo herojus, nepamiršk, jog išbaigtas įvaizdis – raktas į tavo įvaizdžio sėkmę. Griebk makiažą, nepamiršk ir akių lęšių, kurie ypatingai pagyvina kostiumą, bei skubėk planuoti savo personažo apdarų!

SONY kontaktiniai lęšiai – ateities vizija

Anksčiau publikuotame straipsnyje apžvelgėme kontaktinius lęšius ir technologijas. Šį kartą labiau gilinamės į vieną iš tuomet paminėtų inovacijų – lęšius, turinčius galimybę filmuoti ir fotografuoti!

Visi mokslinės fantastikos filmai anksčiau ar vėliau tampa nebe fantastika, o realybe. Taip atsitinka ir su paprastais kontaktiniais lęšiais. Gabėjimas įrašyti ir filmuoti vaizdą savo akimis taps įmanomas SONY kampanijai išleidus išmanius lęšius.

7 Japonijos mokslininkai, šių lęšių išradėjai jau tobulina smulkutį įrenginį, kurio dėka galėsime įrašyti ar ištrinti, o taip pat ir peržiūrėti jau įrašytus vaizdus savo akimis! Visos filmų scenos, kuriose veiksmo filmo herojus, akyse esančių lęšių pagalba, mato vaizdus – netolima ateitis ir tikrų tikriausia realybė!

Šie maži, išmanūs kontaktiniai lęšiai galės būti kontroliuojami mirktelėjimais. Jų valdymas grindžiamas tuo, jog nevalingus mirksėjimus galima atskirti nuo valingų. Patente yra teigiama, jog įprastas mirksėjimo laikas paprastai būna nuo 0,2 sekundės iki 0,4. Todėl mirktelėjimo laikui viršijus 0,5 sekundės, jis vyksta sąmoningai. Be to, miniatiūriniai pjezoelektriniai davikliai aptinka šiuos akių judesius, paverčiant slėgį, temperatūrą ir jėgą į elektros energiją. Puikiausia yra tai, jog vartotojai galės pasirinkti apgalvotus akių judesius veiksmams, pvz., vaizdo įrašams.

Šis inovatyvus kontaktinių lęšių komplektas turi elektroluminescencinį ekraną vaizdo ir video peržiūrai. Integruotas vaizdo įrašymo įrenginys leidžia naudotojui priartinti, nustatyti automatinį fokusavimą. Be to, lęšiai taip pat turi ekspozicijos ir diafragmos reguliavimo parinktis. Juose taip pat yra įmontuotas giroskopas, skirtas nustatyti galvos pakreipimą. Kai pakrypimas aptinkamas, vaizdo įrašas pats sureguliuojamas. Be to, šie kontaktiniai lęšiai yra maitinami elektromagnetine indukcija, kai elektros srovė susidaro dėl nedidelio magnetinio lauko laidininko judėjimo. Taigi, šie kontaktiniai lęšiai galės būti naudojami visą dieną.

Greitai visiems teks pamiršti tik akių spalvą keičiančius ar paryškinančius kontaktinius lęšius. Filmuosime, fotografuosime savo akimis, vieno ar kelių mirktelėjimų pagalba! Na o kol kas apsistokime ties klasika – senais gerais, kontaktiniais lęšiais, kurie yra skirti regėjimo korekcijai ar akių spalvai pagražinti.

Akių lęšiai ir technologijos

Visi jau esame girdėję apie Google išmaniuosius akinius, kurie suteikė galimybę fotografuoti, filmuoti, naršyti internete ar naudotis jais vietoje įprastos GPS sistemos. Tačiau ar kada pagalvojote apie technologiškai praturtintus išmaniuosius akių lęšius, kurie gali filmuoti, fotografuoti ar atlikti kitas svarbias mums funkcijas? Tokie lęšiai – realybė. Pateikiame įdomiausius ir išradingiausius technologiškai patobulintus akių lęšius.

1. „Sony“ išmanieji lęšiai su integruota kamera.
Šie lęšiai gali įrašyti ir rodyti vaizdą prieš pat akis, tik mirktelėjus bei atskiriant sąmoningą žmogaus mirktelėjimą nuo įprasto (įprastas žmogaus mirksnis trunka 0,2-0,4 sekundės, o sąmoningas mirktelėjimas ilgiau nei pusę sekundės). Sumirksėjus ilgiau nei pusę sekundės, akių lęšiai pradeda automatinį vaizdo įrašinėjimą ir visą nufilmuotą medžiagą perduoda tiesiai į išorinį talpinimo įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Nuostabus išradimas, leidžiantis pamatyti kitiems viską Jūsų akimis.

2. Kontaktiniai lęšiai su įmontuotu „teleskopu“.
Šie lęšiai, tai ypatingas Pentagono projektų produktas, kuris laisvai prieinamas visuomenei, o jų ypatybė – teleskopinio binokuliarinio bioninio regėjimo galimybė. Juos galima naudoti kasdien, o paprastu mirktelėjimu perjungti įprastą regėjimą į teleskopinį. Šių akių lęšių konstrukcija veikia kaip reflektorinis teleskopas. Kai teleskopo apačioje esantis veidrodis padidina vaizdą naudojant atvirkštinį atspindį ir suprojektuoja jį ant vyzdžio per centrinę kiaurymę veidrodyje. Vaizdas padidinamas 2,8 karto. Perjungti į padidinimo režimą galite paprastu dešinės akies mirktelėjimu, o sugrįžti prie įprasto vaizdo – kairės akies pagalba. Į natūralų akių mirksėjimą, kaip ir „Sony“ lęšiai – nereaguoja. Kadangi akies obuoliui reikalingas deguonis, linzėje yra kanalai oro cirkuliacijai. Lęšiai puikiai tinka silpnaregiams ir senyvo amžiaus žmonėms.

3. Kontaktiniai lęšiai su grafenu, leidžiantys lengvai matyti ir tamsoje. Daugelis žinome, jog egzistuoja įprasti naktinio matymo prietaisai, tačiau jie dideli ir nepatogūs. O kas būtų, jei naktinio matymo technologiją būtų galima suderinti su kontaktiniais lęšiais? Tai išbandė amerikiečių mokslininkai. Po daugybės eksperimentų ir tyrimų jau siūloma išmėginti prototipinius akių lęšius, padėsiančius geriau matyti naktį be įvairių prietaisų ne tik specialistams, bet ir įprastai visuomenei. Mokslininkai mano, jog infraraudonuosius spindulius galintys užfiksuoti grafeno lęšiai bus panaudoti ne tik kuriant naktinio matymo prietaisus. Technologija taip pat galėtų padėti gydytojams stebėti kraujotaką prieš tai pacientui neatliekant jokių papildomų tyrimų. Tai nėra rentgeno spinduliai, bet išradimas visai arti to.

4. Google išmanieji lęšiai – pagerins diabetu sergančių žmonių gyvenimo kokybę.
Google – technologijų ir inovacijų kalvė. Visai neseniai išleidusi išmaniuosius akinius nestovi vietoje, juda toliau ir jau 2019 – aisiais žada išleisti ir išmaniuosius Google lęšius. Šie lęšiai tikrai bus ypatingi. Kompanija siekia sukurti lęšius, galinčius matuoti gliukozės lygį dėvėtojo akių ašarose. Šis išradimas leis diabetikams atsisakyti pastovių kraujo testų ir piršto badymų, kuriuos jie kasdien privalomai atlikdavo, matuodami gliukozę kraujyje.

PABAIGAI
Kontaktiniai lęšiai tampa ne tik regėjimo korekcijos priemone, bet ir kitų mūsų problemų sprendimo, mokslininkų naujų technologijų ir inovacijų objektu. Panašu, jog ši regos korekcijos priemonė ir toliau bus tobulinama ir netolimoje ateityje sulauksime dar daugiau įdomesnių išradimų susijusių su ja. O Jūs? Ar išdrįstumėte išbandyti bent vieną iš šių, mūsų išvardytų modernių kontaktinių lęšių variantų?

Kontaktinių lęšių istorija. Kaip jie atsirado?

Daugelis žmonių, turinčių problemų su regėjimu, greičiausiai neįsivaizduoja savo dienos be kontaktinių lęšių.  Dėl savo lengvumo ir gebėjimo koreguoti žmogaus regą, negadinant estetinės išvaizdos, šis akinių pakaitalas greitai sulaukė plataus pripažinimo. Tyrimai rodo, jog apytiksliai net 130 milijonų žemės gyventojų mieliau renkasi kontaktinius lęšius nei akinius. Tačiau ar kada susimąstėte kur ir kada atsirado akių lęšiai ir kaip su jais susijęs Leonardas Da Vinči?

Istorija

Užuomazgų apie lęšių savybę padidinti daiktų atvaizdą arba juos matyti ryškiau galima atrasti dar senovės Romoje. Pagal legendą, Romos imperatorius Neronas, kurio rega buvo silpna, stebėdamas gladiatorių kovas arenoje, naudojosi specialiai nušlifuotu akmeniu – smaragdu. Jo mokytojas filosofas Seneka, yra pastebėjęs, kad žiūrint į smulkų ir neaiškų raštą per stiklą, užpildytą vandeniu rutulį, raštas tampa stambesniu ir aiškesniu. Tačiau tai buvo tik užuomazgos į regėjimo korekciją akinių bei kontaktinių lęšių pagalba. Mintis, pagerinti nusilpusį regėjimą uždedant kontaktinį lęšį tiesiai ant akies ragenos, pirmajam į galvą šovė italų mokslininkui, menininkui bei išradėjui Leonardo da Vinči. 1508 metais savo veikale „Codex of the eye, Manual D“ jis nubraižė ir sukūrė panašų į šių dienų kontaktinį lęšį. Tačiau tai buvo tik eskizas dėl nepakankamų technologinių galimybių todėl, prireikė dar 300 metų, kol po ilgų optikos ir fizikos specialistų eksperimentų Vokietijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje, pavyko sukurti pirmąjį fizinį stiklinį kontaktinį lęšį. Jį 1888 m. sukūrė Adolfas Eugenas Fickas, remdamsis Džono Hersčelio 1827 m. aprašyta idėja pagaminti tokį stiklinį kontaktinį lešį, kuris atitiktų žmogaus akies formą. 1910-1920 m. vokiečių įmonė ,,Carl Zeiss“ ėmėsi masiškos šių kontaktinių lęšių gamybos, tačiau iki penktojo dešimtmečio pabaigos, kuomet neatsirado galimybė sumažinti lęšių dydį naudojant specialų plastiką, jie vis dar buvo gremėzdiški, kieti, nepatogūs ir tinkami nešioti tik kelias valandas. Atsiradus galimybei sumažinti lęšius, jų nešiojimo laikas prailgėjo iki 10-12 valandų. Tačiau optikos specialistai nesustojo ir toliau ieškojo būdų, kaip sukurti dar patogesnius kontaktinius lęšius. Pagrindinis lūžis, siejamas su lęšių kokybe, įvyko tuomet, kai 1959 metais chemikas Otto Wichterle sukūrė hidrogelinę minkšto lęšio medžiagą. Jo sukurta medžiaga turėjo 38% vandens ir iki šiol yra daugelio minkštų kontaktinių lęšių gamintojų pagrindas. Minkšti lęšiai buvo ir yra patogesni nei kietieji bei lengviau priglunda prie akies. Būtent šį mokslininką galime laikyti dabartinių kontaktinių lęšių tėvu ir būtent jo dėka šią regėjimo korekcijos priemonę su malonumu kiekvieną dieną nešioja daugiau kaip 130 milijonų žmonių.

Kontaktiniai lęšiai ateityje: ką dar galėsime su jais nuveikti?

Kontaktiniai lęšiai, daugeliui tapę nepamainoma alternatyva akiniams, šiandien padeda koreguoti tokius regėjimo sutrikimus kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, presbiopija (amžinė toliaregystė). Spalvotais kontaktiniais lęšiais dabar galima pakeisti ir natūralią akių spalvą, ją paryškinti ar patamsinti. Tad iš esmės dabar kontaktiniai lęšiai atlieka korekcinę ir estetinę funkcijas. Visgi sparčiai tobulėjant technologijoms, tikėtina, kad visai netrukus kontaktiniai lęšiai bus naudojami ir visai kitais sumetimais. Ką žada mokslininkai kontaktinių lęšių nešiotojams (ir ne tik) ateityje?

Skaityti toliau: Kontaktiniai lęšiai ateityje: ką dar galėsime su jais nuveikti?

Blakstienos – ne tik gražesniam žvilgsniui

Apimties suteikiantis tušas. 6D priauginimas. Dirbtinės. Kokių tik triukų šiandien nesiūlo grožio pramonė, siekiančioms padailinti savo blakstienas, taip pabrėžiant akių grožį ir žvilgsnio skvarbumą. Kaip ten bebūtų, tai ne esminė blakstienų funkcija – akis iš abiejų pusių apsupę plaukeliai ne tik dailiai virpa mirkčiojant, bet ir turi kitą, kur kas svarbesnę paskirtį. Ką veikia blakstienos?

Skaityti toliau: Blakstienos – ne tik gražesniam žvilgsniui

Vaiko akių spalva: ar įmanoma nuspėti?

Lyg šiol draugai ir giminaičiai susibūrimų metu nepraleidžia progos „patraukti per dantį“, kaip čia du rudakiai augina mėlynakį vaiką, visą „kaltę“ suversdami nieko net nenutuokiančiam kaimynui? Juokas juokais, tačiau žmogaus akių spalva – ypač įdomi kūno ypatybė, nulemiama tam tikrų faktorių. Tai ką gi gamta išdarinėja ir kodėl vieni turime mėlynas, kiti – pilkas, treti – rudas akis?

Skaityti toliau: Vaiko akių spalva: ar įmanoma nuspėti?

9 mitai apie kontaktinius lęšius

Ne vienas užkietėjęs lęšių nešiotojas, kadaise į stalčiaus gilumą nugrūdęs, dabar jau atrodytų, Caro Ruriko laikų akinius, sušoktų vaidilučių šokį aplink ugnį dievams už tai, kad egzistuoja toks gėris kaip kontaktiniai lęšiai. Tapę sėkminga alternatyva akiniams, kontaktiniai lęšiai palengvino daugelio žmonių gyvenimą, tad dažnas kuris sau vis prikiša, kodėl nepradėjo jų nešioti anksčiau. Deja, tam tikros baimės, atsiradusios dėl informacijos stygiaus, ir iš piršto laužti mitai, primenantys „bobučių pasakėles“, neretai atitolina nuo minties akinius pakeisti kontaktiniais lęšiais. Štai 9 klaidingos „tiesos“, kurias dabar galime drąsiai paneigti.

Skaityti toliau: 9 mitai apie kontaktinius lęšius